- nusekti
- 1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N 1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30. 2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš. | refl.: Nusìsekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts. 3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov. 4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27. 5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl. 6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds. | refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž. 7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210. 8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231. | refl.: Nenusìsekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusìsekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš. \ sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; dasekti; įsekti; išsekti; nusekti; pasekti; parsekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti
Dictionary of the Lithuanian Language.